Mano dienos – jūroj laivai

Už horizonto slenka lėtai

Tik užsimerk, jų jau šimtai

Mano dienos – tylos kambariai

Kartoninės sienos, vaško langai

Tik paklausyk, kalba vaikai

Mano dienos – pavasario miškas

vasaros naktys ir viskas kas tikra

Tik patikėk, taip bus amžinai

Mano dienos – paprastos dienos.

Dienos prašviesėja
Pavasariui atėjus
Upeliai vėl atgija
Išgelbėta žmonija!

Snaigių karuselės
išsikelia, ir vėjas
atneš puodelį saulės
Ryte į tavo saujas
vis dažniau.

Sunku per žiema eiti
su pustuščiu krepšiu
buvo, ir nereikia
sakyti, kad šitoj dainoj ne tu.

Nes kai dienos prašviesėja
ir tavo akys papilnėja
Tuo nevalyvu, žmogišku džiaugsmu.

Buržujus tu ar budelis
Kenkėjas ar nuvargėlis –
Dangus visiems mums virš galvų

Pievos ir saulė
išgelbės mus ir trauksim
laidus sau iš pakaušio.
Ir vėl kūrensim laužus.
Gal kosmoso padaužos
išvys mus ir atneš daugiau žvaigždžių.