Ir sėdžiu aš ramus ant debesies,
kur nezyzia nei uodas už ausies.
Džiuginkitės ar barkitės, žemiečiai,
Visa šitatai – manęs neliečia.
Aukštai kitokios upės teka
Kitokia saulė šičia dega
Kitaip ir žvaigždės čia dainuoja
Dar amžinai sėdėsiu čia. Geruoju.
Gražiai su vėju žaidžiat jūs
ir tiltus statot jūs gražiai
Gal kada nors… Juk kada nors!
Išmoksit ir gyvent gražiai.
O aš sedėsiu čia ramus,
lipdysiu debesų namus.
Ir kiek tik leis mani delnai
dalinsiu saulę jums, draugai!
Vakarais.
Gražu
Šiltos eilės…nuostabu.