Category Archives: Megakronikos

Lietuvos likimo vingiai.

Likimo vingiai. Kitaip to nepavadinsi.

Kaip tik tada, kai Lietuva jau pradėjo judėti link šiuolaikinės valstybės pavyzdžio ir jai puikiai sekėsi tai daryti, lietuviai nusprendė, kad nafik to reikia – geriau dar 4m. pabandom iš naujo. Pabandom išrasti dviratį. Liūdna yra netgi ne dėl to, kad mūsų šalies vairą dalijasi prorusiškos jėgos (o ir lenkai į žaidimą jau įsitraukė). Ir tikrai ne dėl to liūdna, kad vis daugiau jaunų žmonių tarpe randu tokių, kurie sako, jog nereikia dėl to sukt galvos, geriau einam paklausysim Gangnam Style…

Liūdna yra tai, kad mūsų, draugai, laukia 4m. sąstingio. Ir kas liūdnų liūdniausia, kad po 4m. turbūt jau didžioji dalis pradėtų darbų nebeturės vertės ir jau reikės imtis vėl kitų būdų kaip gaivinti šitą šalį ir patvorės Jonui, bei piktam minimalios algos gerėjui… uoj, atsiprašau, GAVĖJUI, įrodyti, jog ne Kubilius buvo blogas, o jis pats, nes užuot kūręs savo ateitį, jis tyliai savo kooperatyviniam butuke žiūrėjo LNK ir dejavo taip garsiai, kad per tas dejones nebegirdėjo, kas vyksta Lietuvos žemėje. O įvykę tikrai nemažai.

Jūs, ponai, sakot kad šita šalis yra nustekenta, nuvaryta ir numarinta. Bet leiskit man pasitikrinti logikos žinias. Ar gali būti taip, kad nustekentoje šalyje kas antras pilietis naudojasi išmaniuoju telefonu ar šviesolaidiniu internetu? Ar yra tame logikos, kai jūs sakote, jog ši šalis nuvaryta, kai lietuvių daugiabučių kiemuose nebetelpa automobiliai? Kalbam toliau. Sakykit, ar pamenat kad kada nors į Lietuvą per 2m. laikotarpį būtų atvažiavę koncertuoti tiek daug pasaulinio lygio atlikėjų, kurių bilietai, kainuojantys po 230lt, išgraibstomi per kelias valandas? Žmogus gali ir pasimesti ir net nespėti visų aplankyti. O kaip yra su festivaliais arba žmonių užimtumo galimybėmis? Pakalbėkime ir apie jūsų taip mėgstamą keikti švietimo sferą – didžioji dalis Lietuvos mokyklų yra suremontuotos, įrengti nauji sporto aikštynai, klasės aprūpintos kompiuteriais, net maistas valgyklose yra grupuojamas pagal vaikų įpročius, norus, pagal kokybę. Velniai rautų, mokiniai artimiausiu metu į mokyklą eis rankose nešini planšetinius kompiuterius! Energetika? Mes jau viena koja esame energetinės nepriklausomybės būsenoje, nes galim pasistatyti suskystintų dujų terminalą ir pirkt dujas ne vien iš dėdės ruso. Teisėsauga? Tikriausiai net nepastebėjot kaip buvo sugauta Gariūnų chebra su visais savo nešvariais reikalais. Arba LFF prezidento nuvertimas? Beveik kas savaitę sugaunami vis nauji kontrabandos atvejai. Policija yra aprūpinta aukščiausio lygio įranga tyrimams ir ne tik. Ar tai įmanoma varguoliškoje šalyje, kaip jūs ją vadinat, bananų respublikoje? Aišku, kad neįmanoma. Bet ne. Jums šitų faktų nepakanka. Kaip jums nepakanka ir tų faktų, kurie rodo, kad per 4 metus mes išlipom iš didžiausio finansinio užpakalio koks yra kada buvęs. Ne. Jums reikia kažko greito, pigaus ir gražiai atrodančio. Jums netinka palaipsninis augimas kartu su visais bendraujant, bendradarbiaujant, kuriant ir gaminant. Ne. Jums reikia ČIA IR DABAR. Ir šitas jūsų kantrybės nebuvimas ir skubėjimas nugalėjo jūsų logiką ir šaltą mąstyma. Apmaudu.

Čia kaip tik į galvą ateina Neda su Olegu.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=J4AS0np8k3I[/youtube]

Yra keli retoriniai klausimai, kuriuos net nežinau ar verta užduoti. Aj, velniai nematė – jei kalbam, tai kalbam.

Gal kas nors man gali atsakyti, kiek tūlam Lietuvos piliečiui dar prireiks metų, kad suvoktų, jog radikalūs valdančiųjų partijų pasikeitimai neatneša nieko konstruktyvaus? Įsivaizduokit dabar save, ką tik pradėjusį dirbti naujame darbe. Jūs dirbate jau kelis mėnesius ir jums sunkiai, bet tikrai neblogai sekasi įvaldyti savo pareigas. Pradėjote daug svarbių darbų, bandote būti geresnis, ryžtingesnis ir savimi labiau pasitikintis darbuotojas, nei prieš jus buvęs. Jūsų darbai neša naudą jūsų darbdaviui – pelnas nors ir ne greitai, bet stabiliai didėja. Jūs įgaunate pasitikėjimą iš tos pačios srities kolegų, dirbančių užsienyje. Viskas klojasi tikrai perspektyviai, bet staiga…

BOOOOOOM.

Darbdavys jums pasako, kad jūs esate blogiausias blogis, koks tik gali būti ir visas jūsų įdėtas darbas yra praktiškai nieko vertas. Jūsų pastangos ir dideli principingi ateities planai išskrenda su paukščiais į šiltus kraštus. Negana to, jums dar esant darbe, jūsų darbdavys ima ir paskambina savo senam darbuotojui, kuris įmonei neatnešė nei teigiamų nei neigiamų rezultatų. Jis tiesiog daug metų ramiai ir tykiai dirbo, stengdamasis niekam netrukdyti. O paslapčia po darbo valandų pasilikęs ilgėliau valgydavo darbdavio šokoladinius saldainius ir gerdavo jo viskį. Ir jis vėl jį pakviečia dirbti.

Kaip jūs jaučiatės?

Žinoma, kad sušiktai. Būtent taip šiuo metu jaučiasi visi jauni pozityvūs, originalūs, aktyvūs, veiklūs, entuziastingi Lietuvos piliečiai, kurie niekaip negali suvokti, kaip Jūs,  galėjote šitaip nusispjauti mums visiems ant galvų?

Taip taip. Jau supratot į kuriuos žmones aš kreipiuosi. Aš žinau, kas balsavo už „raudonai-mėlynai-geltonus“. Ir tikrai tai nebuvo vien pensininkai. Nes kas kas, bet Lietuvos pensininkai yra žymiai patriotiškesni ir nuoširdesni negu Jūs. Jūs esate tie žmonės, kurie tikrai naiviai mano kad šalį valdyti yra tas pats, kas valdyti verslą. Jūs esate tie, kurie pamirštat, kad esminė šalies širdis ir šaknys yra jos kultūra ir mentalitetas. Pažįstami šie du terminai? Viskas prasideda nuo ten. Neužtenka išmanyti kaip vaikšto pinigai, kad galėtum spręsti socialines, moralines ir kultūrines šalies bėdas, kurių pas mus yra dar devynios galybės. Ir viskas čia labai paprasta. Mužikiška kultūra = mužikiškas verslas. Velniai griebtų, žmonės, tas tipas net lietuviškai kalbėt normaliai nemoka… Ar jums ne gėda leisti, kad toks žmogus jus atstovautų? Bet aš žinau, kad jūs, skirtingai, negu dauguma mano, mokate naudotis ir internetu ir kitomis šiuolaikiškomis priemonėmis. Būtų galima sakyti, jog jūs nežinote, ką padarėte, bet ne – jūs puikiai viską suprantate. Jūs  puikiai žinojote ką jūs darėte ir kodėl jūs taip darėte. Ir būtent tai yra liūdniausia.

Bet žinot ką? Man tai kažkaip vienodai šviečia. Nes žinau vieną dalyką, kurį būtų pats laikas jau ir jums suvokti – jūsų laikas eina į pabaigą. O kai jis visai pasibaigs, tada ateisime Mes – naujoji karta. Žmonės, kurie domisi, kuria, galvoja ir suvokia globalaus pasaulio iššūkius, taisykles ir principus.

Šiam kartui tiek.

Pasižadu, kad tai paskutinis kartais kai galaktikiečiams rašau apie politiką. Ateina nuostabi žiema.

 

Kronika be grūzo.

Lietuva yra nuostabi šalis, su nuostabiu paveldu, gamta ir istorija. Lietuviai yra nuoširdūs ir nuostabūs žmonės. Tik taip dažnai, draugai, mes pamirštame paprastus dalykus – kas mes esame, ko mes verti ir ką mes galime.

Protingi žmonės man patarė nepatarinėt. Bet aš patarsiu.

„Valstybė kalta, kad žmonės išvažiuoja.“

– Valstybę sudaro:  jos valdžia, jos teritorija ir jos žmonės. Kažkodėl mes linkę matyti tik tą pirmąjį sudedamąjį ir nesuprantam, kad trečiasis čia pats svarbiausias. Be jo, juk pirmi du netektų savo reikšmės. Got it?

„Kad būčiau laimingas, man reikia daug daug pinigų.“

– Gyvenimo gerovė didžiąją dalimi priklauso ne nuo pačių pinigų kiekio kišenėje, o nuo to ar tu gyvendamas jautiesi prasmingas šioje žemėje, t.y. ar nesijauti engiamas, jautiesi suprastas ir turi galimybes save realizuoti. Pinigai yra tik viena iš priemonių, tai pasiekti. Bet, nepamirštam, kad yra žmonių, kurie gyvena miške, be patogumų ir jie yra labai laimingi.

„Darbas užknisa“

– Ieškok tokio, kuris neužknisa, o kuris „veža“. Viskas priklauso nuo tavęs pačio, kaip vieneto, kaip asmens. Jeigu tave darbe engia „bosas“, jeigu tavo diena yra pilna skubėjimo ir nerimo dėl ateities, tai, seni, tu ryškiai kažką darai negerai, ir ryškiai esi ne toje vietoje, kurioje turėtum ir norėtum būti. Pokyčiai – kaip gaivaus vandens gurkšnis gali atgaivinti tavo protą ir sielą. Tik, nepamirštam, kad viskas iš karto visada neįvyksta – „It’s a long way to the top if you wanna rockNroll. AC/DC.“

„Kodėl man niekas nepadeda?“

– Skauda? Pagydyti? Gal kas ateis ir duos tabletę, kuris padės, ane? Deja, bet daktaras išėjęs atostogų. Amžinų atostogų. Bet išeidamas paliko receptą. Receptas: sustojimas, apgalvojimas, sprendimų priėmimas ir, po velnių, pasitikėjimas savo jėgomis. Gyvename ne viduramžiais – galimybių tiek, kad nors vežimu vežk.

„Užsienį gyventi lengviau“

– Užsieniečiai gyvena atsipalaidavę, nes jie jau seniai suprato, kad IDĖJOS, kūryba ir gyvenimo harmonija ateina ne iš streso ir SKUBĖJIMO. Verta pamąstyti – ar jie tokie tinginiai, ar vis gi mes nesugebam savęs gerbti? Verta. O kai jau pamąstysim – galim rojų susikurti ir pas save. Juk smagiau kurti dėl savo vaikystės kiemo gerovės, negu dėl brito braškių plantacijos,a? Geriau. Ir įdomiau.

„Pažiūrėkit, ką rodo per televizorių.. Siaubas“

– Televizorių reikia išjungti dažniau, negu mums atrodo. Dar dažniau jį reiktų išmesti per langą. „Žiūriu tik žinias“ variantas čia netinka. Per „tik žinias“ ir ateina gilus dūsavimas krūtinėje ir tie begaliniai klausimai ir nesuvokimai – kas čia vyksta? ar tikrai taip gali būti? Yra internetas galų gale. Prisėsk, atsirink, kas tau įdomu, svarbu ir kas ne. Iš kart gyvenimas prašviesės. Pamatysi.

„Valdžia vien vagys ir žulikai“

Visiškai teisingai. Šiuo metu didžioji dalis ten sėdinčių yra arogantiškos šiknos ir žulikai. Bet už tai TU nesi žulikas ir ŽINAI kaip bendrauti su valdžia, kad pasiekti rezultatų, kad įvyktų pokyčiai. Nežinai? Tai, kai tikrai norėsi ir užsibrėši kažką pakeisti – sužinosi.

„Kam dabar lengva…“

Tam, kas nori, kad jam būtų lengva. Ir net tik nori, bet ir daro. Kuriasi, statosi savo laiptus į viršų, o ne laukia pranašo, kuris nusileis. Sunkumų gyvenime iškyla visada – nuo pridegusios keptuvės iki atominių elektrinių sprogimo. Bet žmonija viską įveikia. O žmonija – tai žmonės. Reiškiasi ir TU ir AŠ, viską mes galim įveikti. Nes mes paprasčiausiai esame afigieni. Užsirašyk namie ant sienos tai.

Siūlau neklausyti manęs ir nesilaikyti šių patarimų. Bet jeigu netyčia sugalvosit tai padaryti – praneškit kaip sekėsi.