Re – alybė.

Aš nežinau ar normalu
Ar prakeiksmas čia švento sodo
Bet į pasaulį kai žiūriu
Labai jau keistas jis atrodo

 

Žiūrėt reikėtų į save
Laimingi žmonės vis kartoja
Bet ką daryt jei viduje
Benamės mintys vis nakvoja?

 

Kiti žiūrėt iš vis nesiūlo
Tik užsimerkt ir eit keliu
Kol patys užsidengę veidus
Bėgioja kasdienybės rateliu

 

Žinau, kai kam aš nepatiksiu
Kai kas sušuks „dar vienas!“
Bet realizmas turi kainą-
Jis gali jums kainuoti sielas

 

Už lango vystosi žiema
Gražiai išeis, kaip ir atėjus.
O gal pasaulio pabaiga?
Ramiai. Visi mes biškį išprotėję.

 

Comments

One reply

  1. SM sako:

    Būna lietus krenta, sniegas, žvaigždės, bet, kad tokie posmeliai nukristų dar nemačiau. Į tinkamą vietą nukrito.

Comments are closed.