Author Archives: Kosmoso

Skrydis.

Vakar pilkam rudens danguj mačiau du milžinus. Jie raižė debesis ir buvo nesustabdomi. Jie pasiekė mano keisčiausias proto vietas, net ir tas, kurios, maniau, seniai nužydėjo ir užmigo šventam miegui. Bandžiau įsikibti, kaip tikras egoistas, prašyti pasiimti mane kartu. Ir vos tik ėmiau jiems pavydėti, to aukščio, tos galios nekreipti dėmesio į pilkus patalus ir uždegtom akim lėkti į dar neatrastus pasaulius – jie dingo. Išnyko.

O aš? O aš nusišypsojau, nes rugsėjo dangų ir aš turiu. Ir mano jis – kitoks. Bet jis mano. Ir mano skrydis. Ir debesys – mano mintys. Išlindus saulei buvau ramus. Nes žinojau, kas prieš ketvirtį paros ją pamatė ir man atnešė mintimis.

Sako, saulių yra daug.

Sakau – aš, tu, jie, jos – tai saulės trupiniai. Po vieną – ypatingi, kartu – galingi.

Ir mėnulis naktį – tam, kad šito neužmirštume.

 

Kronika nr. X

Nebūtinai esu aš tikras
Net jei sakau, kad toks esu
Dėl to galiu būt išvadintas
Melagiu, niekšu ar šuniu

Nebūtinai aš mėgstu meilę
Net jei dėl jos keičiu namus
Žmogus juk turi galią
Įsivaizduoti dalykus

Nebūtinai esu aš menas
Net jei mane nutapo nuogą
Juk grožio niekas neišrado
Ne daiktas gi – nuo jo nebūna bloga

Nebūtinai pasaulis mažas
Gal mes tiesiog per dideli?
Lėktuvų greitkeliais sujungėm
Ir Darviną su Debiusy

Nebūtinai čia geros eilės
Net ir jei kvapas jų neblogas
Net jei jose kažką randi
Ne viskas yra kaip atrodo

 

 

 

Kelionė.

Tylus pavasaris šią naktį.
Jokių gaisrų ar vėjo.
Negriūva sienos ir sapnai
pas žmones neskuba užsukti

Kažkur keliauja traukiniai –
pasaulio kontūrų kūrėjai.
Ant delno – miestas ir dangus –
du susipynę laiko aitvarai.

Norėtum sustabdyt jį ir žvaigždes
išgelbėt nuo sprogimo,
Bet užsimerkęs supranti –
šita kelionė neturi sustojimų.

 

Kur tavo skonis?

Žmonės iš esmės klysta tada, kai savo gyvenimus bando kurti pagal kitų sugalvotus receptus. Šitie receptai juk vienetiniai.  Paragaut visada galima, bet tikrąjį tavo laimės skonį žinai tik tu pats. Ir reiktu nepamiršti, kad skanu yra skanauti, o ne ryti. Nebūkim kanibalais, galaktikiečiai, būkim gurmanais.

Neklausykit manes. Sugalvokit ka nors savo.

Vienos akimirkos kronika.

Yra daug dalykų, kurių mes prašom iš gyvenimo, likimo, Dievo.  Anaiptol ne tada mes laimingi, kai viskas, ko prašom, būna duodama iš karto.

[vimeo]http://vimeo.com/58385453[/vimeo]

Laimė ateina mažiausiai kelis kartus per parą. Tie, kurie klauso – ją išgirsta. Tie, kurie supranta jos atėjimo malonumą – leidžia jai išeiti.