Nebūtinai esu aš tikras
Net jei sakau, kad toks esu
Dėl to galiu būt išvadintas
Melagiu, niekšu ar šuniu

Nebūtinai aš mėgstu meilę
Net jei dėl jos keičiu namus
Žmogus juk turi galią
Įsivaizduoti dalykus

Nebūtinai esu aš menas
Net jei mane nutapo nuogą
Juk grožio niekas neišrado
Ne daiktas gi – nuo jo nebūna bloga

Nebūtinai pasaulis mažas
Gal mes tiesiog per dideli?
Lėktuvų greitkeliais sujungėm
Ir Darviną su Debiusy

Nebūtinai čia geros eilės
Net ir jei kvapas jų neblogas
Net jei jose kažką randi
Ne viskas yra kaip atrodo

Tylus pavasaris šią naktį.
Jokių gaisrų ar vėjo.
Negriūva sienos ir sapnai
pas žmones neskuba užsukti

Kažkur keliauja traukiniai –
pasaulio kontūrų kūrėjai.
Ant delno – miestas ir dangus –
du susipynę laiko aitvarai.

Norėtum sustabdyt jį ir žvaigždes
išgelbėt nuo sprogimo,
Bet užsimerkęs supranti –
šita kelionė neturi sustojimų.

Plaka širdys kelios, bet ritmingai.
Vieną jausmą saugo, išmintingai.
Vėliavos į dangų kyla – tai ne melas.
Čia tauta pasauliui rodo,kad gyvena.

Kiek akis jos matė sužeistųjų,
Pasidavusių dėl spindesio,aklųjų..
Čia kantrybės tiek įdėta,
Bet išsaugota. Mylėta.

Kris akmuo dar ir ne vienas
Plėšt bandys tėvynės venas
Mes ir patys jai meluosim
Svarais meilę demonstruosim.

Bet rami širdis manoji
Kai ramiai Neris džiazuoja
Pro akis kiekvieną rytą
Aš žinau – aš savo vietoj

Po gyvenimą aš vaikštau
Ir ne viskas man čia aišku
Tik tai vieną pasakyt galiu –
Lietuvą tikrai myliu.

Nuo mėnulio krašto
Barstau saujom vašką
Tepu žvaigždžių riekę
Tave lai pasiekia

Argi man gaila
trupučio ramybės
išsiųsti į žemę
Išvyt beprasmybės

Tu eik sau, kaip ėjęs
Nesiblaškyk
Po kosmoso vėjus
Nesidairyk

Čia mano tvirtovė
Aš čia valdau
Be kūno ir formos
Tarp spiečių skraidau

Šitaip pribuvo
Šitaip ir bus
Turiu aš žvaigždynus –
Mano dangus

Mes kartojamės
Visi ir po vieną
Ratais sukamės
Naktį ir dieną

Taip ir siela
Gali užtemti
Per trumpai
Mums duota gyventi

Vis iš naujo
Žiūrėti į sūrį
Ir tikėtis
Kad jis kažką turi?

Patikėkit,
Tai veda į rudenį
Ir į miegą
Saulėtą vidudienį

Aš tikiu,
mintyse miega Dievas
Ir žinau,
Esu aš ne vienas

Aš kartojuosi,
visas, kaip sniegas
Mandarinai
kaip, kasmet per Kalėdas.