Vakar pilkam rudens danguj mačiau du milžinus. Jie raižė debesis ir buvo nesustabdomi. Jie pasiekė mano keisčiausias proto vietas, net ir tas, kurios, maniau, seniai nužydėjo ir užmigo šventam miegui. Bandžiau įsikibti, kaip tikras egoistas, prašyti pasiimti mane kartu. Ir vos tik ėmiau jiems pavydėti, to aukščio, tos galios nekreipti dėmesio į pilkus patalus ir uždegtom akim lėkti į dar neatrastus pasaulius – jie dingo. Išnyko.

O aš? O aš nusišypsojau, nes rugsėjo dangų ir aš turiu. Ir mano jis – kitoks. Bet jis mano. Ir mano skrydis. Ir debesys – mano mintys. Išlindus saulei buvau ramus. Nes žinojau, kas prieš ketvirtį paros ją pamatė ir man atnešė mintimis.

Sako, saulių yra daug.

Sakau – aš, tu, jie, jos – tai saulės trupiniai. Po vieną – ypatingi, kartu – galingi.

Ir mėnulis naktį – tam, kad šito neužmirštume.

Žmonės iš esmės klysta tada, kai savo gyvenimus bando kurti pagal kitų sugalvotus receptus. Šitie receptai juk vienetiniai.  Paragaut visada galima, bet tikrąjį tavo laimės skonį žinai tik tu pats. Ir reiktu nepamiršti, kad skanu yra skanauti, o ne ryti. Nebūkim kanibalais, galaktikiečiai, būkim gurmanais.

Neklausykit manes. Sugalvokit ka nors savo.

Yra daug dalykų, kurių mes prašom iš gyvenimo, likimo, Dievo.  Anaiptol ne tada mes laimingi, kai viskas, ko prašom, būna duodama iš karto.

[vimeo]http://vimeo.com/58385453[/vimeo]

Laimė ateina mažiausiai kelis kartus per parą. Tie, kurie klauso – ją išgirsta. Tie, kurie supranta jos atėjimo malonumą – leidžia jai išeiti.

Kad ir kiek žodžių aplink būtų išlieta, kad ir kokie jie bebūtų protingi ar kvaili – prasmės jie neturi be tylos.

Nes  juk didžiausias supratimas, suvokimas ar atradimas ateina tik tyloje. Tylos mes klausome labiau negu garso. Ir tyloje mes ieškome…  O kas ieško, tas randa.

Nuo šiandien įrašau naują įstatymą pasaulio konstitucijoje:

Saugoti tylą yra kiekvieno galaktikiečio pareiga.

Ne pasaulis TOKS, o mes TOKIE.

Tie, kurie gyvena žiūrėdami tik savo daržo, juk ir kuria tokį pasaulį, kuriame išgyventi įmanoma tik žiūrint vien savo daržo.  Žmogus esi visų pirma TU, o tik po to JIS, JI, JIE ir JOS…Tad tokia štai paprasta yra žmogiškoji matematika.

Ar kada nors sugebėsim išsilaikyt šį egzaminą ir žengt į naują, dar neatrastą ir galimybių pilną pasaulį?