Ruduo į kūną smelkiasi
Vaistų nuo to nėra
Mintis į laisvę prašosi
O sieloj groja tuštuma..
Rašyt nors apie orą,
Tuščiu raštu išpiešt bandyt kažką,
Kas viduje dar liko doro.
Kas viduje? Juk tuštuma.
O virš galvos vis bėga dienos
Kaskart nuspėjamos ir aiškios
Tokiu metu tu lieki vienas
Klausai, ruduo kaip vaikšto
Ruduo į kūną smelkiasi
Vaistų nuo to nėra.
Velniop vaistus – jų ir nereikia
Patinka man ta fakin’ tuštuma.
