Plaka širdys kelios, bet ritmingai.
Vieną jausmą saugo, išmintingai.
Vėliavos į dangų kyla – tai ne melas.
Čia tauta pasauliui rodo,kad gyvena.
Kiek akis jos matė sužeistųjų,
Pasidavusių dėl spindesio,aklųjų..
Čia kantrybės tiek įdėta,
Bet išsaugota. Mylėta.
Kris akmuo dar ir ne vienas
Plėšt bandys tėvynės venas
Mes ir patys jai meluosim
Svarais meilę demonstruosim.
Bet rami širdis manoji
Kai ramiai Neris džiazuoja
Pro akis kiekvieną rytą
Aš žinau – aš savo vietoj
Po gyvenimą aš vaikštau
Ir ne viskas man čia aišku
Tik tai vieną pasakyt galiu –
Lietuvą tikrai myliu.
