Tylus pavasaris šią naktį.
Jokių gaisrų ar vėjo.
Negriūva sienos ir sapnai
pas žmones neskuba užsukti
Kažkur keliauja traukiniai –
pasaulio kontūrų kūrėjai.
Ant delno – miestas ir dangus –
du susipynę laiko aitvarai.
Norėtum sustabdyt jį ir žvaigždes
išgelbėt nuo sprogimo,
Bet užsimerkęs supranti –
šita kelionė neturi sustojimų.