Nuo mėnulio krašto
Barstau saujom vašką
Tepu žvaigždžių riekę
Tave lai pasiekia
Argi man gaila
trupučio ramybės
išsiųsti į žemę
Išvyt beprasmybės
Tu eik sau, kaip ėjęs
Nesiblaškyk
Po kosmoso vėjus
Nesidairyk
Čia mano tvirtovė
Aš čia valdau
Be kūno ir formos
Tarp spiečių skraidau
Šitaip pribuvo
Šitaip ir bus
Turiu aš žvaigždynus –
Mano dangus
