Be dešimt trys

Sunku kelioms kartoms viena kita suprasti. O ir šiaip laikai dabar psichologiškai visiems nelengvi. Per kaukes blogai girdisi. Bet jaučiasi. Daug heito. Kovų. Vieni ant kitų. Liejamės. Daug sustabdytos energijos. Sprogsta. Internetuos. Ir už interneto.

Not sure ką tai duoda. Ar kur veda. Regis, niekad nesibaigia. Norėtūsi kokių tai mažiau kovingų išstojimų. Platesnio matymo. Daugiau širdies. Meilės galų gale. Meilė gi jėga. Ar jau nebe?

Viskas taip sarkastiška dviprasmiška ironiškai moksliška. Įtraukia net ir ramiausius. Bendrumo noris. Mada. Varžybos.

Kas protingesnis. Kas teisingesnis. Tu durnas – tave blokuoju. O tada tas „durnas“ atmetimo skausmą lieja smūgiais. Ir tada protingi stebisi – iš kur visa tai? Sakyčiau – patys kuriam. Nejau nematei Džokerio? Ka kuriam – ta turim. Rap is cool. Rock is also cool. Your mom too.

Hmm. Nežinau. Tiesiog rašau. Ir mąstau. Kur mes esam. Kokie buvom. Kur atėjom. Ir kur dar nueisim.

O šiaip kas nors bent kartais pagalvoja, kad mes realiai nei vienas nežinom iš kur visata? Kas mes? Kvantinė fizika pakibus teorijose. Dalelės. Iš kur jos?

Dar tiek daug nežinom. Kaži ar kada sužinosim. Bet už tai internetuos drąsiai leidžiam laiką. Fotografuojam ir fotografuojamės. Uploadinam ir rodomės. Komunikuojam. Norim gaut feedbacko. Norim kad mus sektų. Ir kad patiktų.

Bet tik internetuos. Gyvai tegu nesekioja. Ir išvis – žmonių bijau. Gyvai. Ir grįžęs visiems parašysiu „Nu tie žmonės tai visai!“.

O tuo tarpu už lango paskendo mašina. Kažkur nuskrido paukščiai ir Joninės jau nebetoli.

Damn. Išjunkit feisbuką savaitei kas nors nu. Įdomu kas bus. Nu gi tikrai įdomu. Gal neišprotėsim? Pasaulis gal nesugrius? Kaip anksčiau nesugriuvo?

Yra apie ką pamąstyti.

Arba ne.

Man nė trisdešimt nėra, bet jaučiuosi lyg vakar būčiau gėręs su egipto faraonais, o dasimušęs su ateiviais iš ateities. Per appsą.

Praeitis. Dabartis. Ateitis.

Viskas vienu metu.
Šiaip, girdėjau, kad tempeh sveikiau negu tofu.

Nu. O ką tu?

42987700_501697593630336_4284252276014448640_n

Skrydis.

Vakar pilkam rudens danguj mačiau du milžinus. Jie raižė debesis ir buvo nesustabdomi. Jie pasiekė mano keisčiausias proto vietas, net ir tas, kurios, maniau, seniai nužydėjo ir užmigo šventam miegui. Bandžiau įsikibti, kaip tikras egoistas, prašyti pasiimti mane kartu. Ir vos tik ėmiau jiems pavydėti, to aukščio, tos galios nekreipti dėmesio į pilkus patalus ir uždegtom akim lėkti į dar neatrastus pasaulius – jie dingo. Išnyko.

O aš? O aš nusišypsojau, nes rugsėjo dangų ir aš turiu. Ir mano jis – kitoks. Bet jis mano. Ir mano skrydis. Ir debesys – mano mintys. Išlindus saulei buvau ramus. Nes žinojau, kas prieš ketvirtį paros ją pamatė ir man atnešė mintimis.

Sako, saulių yra daug.

Sakau – aš, tu, jie, jos – tai saulės trupiniai. Po vieną – ypatingi, kartu – galingi.

Ir mėnulis naktį – tam, kad šito neužmirštume.

 

Kronika nr. X

Nebūtinai esu aš tikras
Net jei sakau, kad toks esu
Dėl to galiu būt išvadintas
Melagiu, niekšu ar šuniu

Nebūtinai aš mėgstu meilę
Net jei dėl jos keičiu namus
Žmogus juk turi galią
Įsivaizduoti dalykus

Nebūtinai esu aš menas
Net jei mane nutapo nuogą
Juk grožio niekas neišrado
Ne daiktas gi – nuo jo nebūna bloga

Nebūtinai pasaulis mažas
Gal mes tiesiog per dideli?
Lėktuvų greitkeliais sujungėm
Ir Darviną su Debiusy

Nebūtinai čia geros eilės
Net ir jei kvapas jų neblogas
Net jei jose kažką randi
Ne viskas yra kaip atrodo

 

 

 

Kelionė.

Tylus pavasaris šią naktį.
Jokių gaisrų ar vėjo.
Negriūva sienos ir sapnai
pas žmones neskuba užsukti

Kažkur keliauja traukiniai –
pasaulio kontūrų kūrėjai.
Ant delno – miestas ir dangus –
du susipynę laiko aitvarai.

Norėtum sustabdyt jį ir žvaigždes
išgelbėt nuo sprogimo,
Bet užsimerkęs supranti –
šita kelionė neturi sustojimų.

 

Kur tavo skonis?

Žmonės iš esmės klysta tada, kai savo gyvenimus bando kurti pagal kitų sugalvotus receptus. Šitie receptai juk vienetiniai.  Paragaut visada galima, bet tikrąjį tavo laimės skonį žinai tik tu pats. Ir reiktu nepamiršti, kad skanu yra skanauti, o ne ryti. Nebūkim kanibalais, galaktikiečiai, būkim gurmanais.

Neklausykit manes. Sugalvokit ka nors savo.